Pleuros empiemos ir komplikuoto parapneumoninio pleurito priežastys ir rizikos veiksniai

Tyrimo tikslas. Išnagrinėti pleuros empiemos ir komplikuoto parapneumoninio pleurito priežastis ir rizikos veiksnius.
Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Ištirta 120 ligonių, sirgusių pleuros empiema (n=67) ir komplikuotu parapneumoniniu pleuritu (n=53). Pleuros empiema diagnozuota radus pūlingo pleuros skysčio. Komplikuotas parapneumoninis pleuritas diagnozuotas ultragarsiniu tyrimu, aptikus inkapsuliuoto skysčio pleuros ertmėje, pleuros skysčio pH<7,0 bei pleuros skystyje nustačius neutrofilų daugiau kaip 50 proc. visų leukocitų. Tyrimo tikslas – įvertinti tiriamųjų amžių, lytį, gretutinę patologiją, nustatyti laikotarpį, per kurį ligoniai kreipėsi į gydytoją, įvertinti, kokiais antibiotikais ligoniai buvo gydomi iki diagnozės nustatymo.
Rezultatai. Pleuros empiema ir komplikuotu parapneumoniniu pleuritu sirgo vidutinio amžiaus tiriamieji (53 metų), vyrai du kartus dažniau nei moterys. 46 proc. ligonių nustatytas bent vienas rizikos veiksnys, dažniausiai neoplazija (37 proc.), imunosupresuojamųjų vaistų (15 proc.) ir nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas (15 proc.). Atsiradus ligos simptomams, tiriamieji į gydytojus kreipėsi vidutiniškai po 12 dienų. Ligoniams, kuriems buvo diagnozuota pleuros empiema, rizikos veiksniai buvo dažnesni (pleuros empiemos – 50,75 proc., komplikuoto parapneumoninio pleurito – 39,62 proc. atvejų), į gydytojus jie kreipėsi vėliau (21±28,6 dienos) nei sirgusieji komplikuotu parapneumoniniu pleuritu (9,5±9,8 dienos, p=0,0052). 75 proc. tiriamųjų buvo gydyti antibiotikais, daugelis gydyti monoterapija (86 proc. atvejų). Dažniausiai buvo skiriama penicilinų (29 proc.), cefalosporinų (25 proc.), aminoglikozidų (20 proc.), makrolidų (10 proc.). 25 proc. tiriamųjų dažniausiai dėl klaidingai diagnozuotos tarpšonkaulinės neuralgijos antibiotikų neskirta.
Išvada. Pleuros empiemos ir komplikuoto parapneumoninio pleurito priežastys yra daugialypės: tiriamieji, atsiradus ligos simptomams, per vėlai kreipiasi į gydytoją, beveik pusei tiriamųjų nustatytos imunosupresinę būklę galinčios sukelti patologijos, daliai ligonių neskirta antibiotikų arba jų buvo skiriama netinkamai.