Next Issue
Volume 46, April
Previous Issue
Volume 46, February
 
 
Medicina is published by MDPI from Volume 54 Issue 1 (2018). Previous articles were published by another publisher in Open Access under a CC-BY (or CC-BY-NC-ND) licence, and they are hosted by MDPI on mdpi.com as a courtesy and upon agreement with Lithuanian Medical Association, Lithuanian University of Health Sciences, and Vilnius University.

Medicina, Volume 46, Issue 3 (March 2010) – 10 articles

  • Issues are regarded as officially published after their release is announced to the table of contents alert mailing list.
  • You may sign up for e-mail alerts to receive table of contents of newly released issues.
  • PDF is the official format for papers published in both, html and pdf forms. To view the papers in pdf format, click on the "PDF Full-text" link, and use the free Adobe Reader to open them.
Order results
Result details
Section
Select all
Export citation of selected articles as:
302 KiB  
Article
Autonominė širdies ritmo reguliacija bei jos pokyčiai sergant miokardo infarktu ir cukriniu diabetu
by Rūta Ablonskytė-Dūdonienė and Eglė Ereminienė
Medicina 2010, 46(3), 219; https://doi.org/10.3390/medicina46030031 - 10 Mar 2010
Cited by 2 | Viewed by 1146
Abstract
Išeminė širdies liga ir cukrinis diabetas yra dvi glaudžiai susijusios ligos. Sunkiausia išeminės širdies ligos forma – miokardo infarktas. Ūminio miokardo infarkto eiga ir prognozė cukriniu diabetu sergantiems ligoniams yra daug blogesnė nei to paties amžiaus ir lyties cukriniu diabetu nesergantiems ligoniams. Jau [...] Read more.
Išeminė širdies liga ir cukrinis diabetas yra dvi glaudžiai susijusios ligos. Sunkiausia išeminės širdies ligos forma – miokardo infarktas. Ūminio miokardo infarkto eiga ir prognozė cukriniu diabetu sergantiems ligoniams yra daug blogesnė nei to paties amžiaus ir lyties cukriniu diabetu nesergantiems ligoniams. Jau seniai ieškoma, kaip pagerinti tokių ligonių būklės vertinimą ir rizikos patvirtinimą. Daug žadanti sritis – autonominės širdies ir kraujagyslių sistemos bei jos pokyčių, sergant šiomis ligomis, tyrimai. Parasimpatinė ir simpatinė širdies dažnio moduliacija jau daug metų tiriama įvairiuose lygmenyse, tačiau mechanizmai yra sudėtingi ir iki šiol nepakankamai ištirti. Straipsnyje pateikiama literatūros apžvalga apie autonominės širdies ir kraujagyslių sistemos reguliacijos mechanizmų tyrimus bei jų pokyčius sergant miokardo infarktu ir cukriniu diabetu, taip pat apie šiuolaikinius autonominės širdies reguliacijos tyrimo metodus bei galimus intervencinius ir medikamentinius autonominio tonuso keitimo būdus. Norint geriau suprasti patologinių pokyčių atsiradimą ir eigą sergant miokardo infarktu ir cukriniu diabetu, straipsnyje pateikiama ir trumpa širdies ritmo vedlio funkcijos bei normalios autonominės širdies inervacijos bei širdies dažnio reguliacijos apžvalga. Full article
215 KiB  
Article
Neįgaliųjų sportininkų gyvenimo kokybė ir kai kurie lygių galimybių aspektai
by Laimutė Samsonienė, Algirdas Baubinas, Rūta Adomaitienė, Konstancija Jankauskienė, Igor Korotkich and Egidijus Kėvelaitis
Medicina 2010, 46(3), 211; https://doi.org/10.3390/medicina46030030 - 10 Mar 2010
Cited by 3 | Viewed by 976
Abstract
Tarptautinis olimpinis ir Parolimpinis komitetai nutarė, kad 2012 m. Londone Olimpinės ir Parolimpinės žaidynės vyks tuo pačiu metu. Tyrimo tikslas. Nustatyti, ar Lietuvos neįgalieji sportininkai turi lygias galimybes sportuoti kaip ir negalios neturintys bei integruotis į bendrą Lietuvos sporto sistemą. Sportininkų anoniminė apklausa [...] Read more.
Tarptautinis olimpinis ir Parolimpinis komitetai nutarė, kad 2012 m. Londone Olimpinės ir Parolimpinės žaidynės vyks tuo pačiu metu. Tyrimo tikslas. Nustatyti, ar Lietuvos neįgalieji sportininkai turi lygias galimybes sportuoti kaip ir negalios neturintys bei integruotis į bendrą Lietuvos sporto sistemą. Sportininkų anoniminė apklausa atlikta 2006 m. Išanalizuotos 235 tyrime dalyvavusių asmenų anketos, iš kurių 159 neįgaliųjų sportininkų, 76 negalios neturintys sportininkai (kontrolinė grupė). Anketas aprobavo ir sutikimą atlikti tyrimą davė Lietuvos parolimpinis komitetas. Apklausa atlikta Lietuvos neįgaliųjų sporto klubuose bei Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Tyrimo duomenys apie tiriamųjų nuostatas apie save bei fizinius ir socialinius aplinkos veiksnius rodo, kad visi kontrolinės grupės sportininkų rodikliai buvo statistiškai patikimai (p<0,05) didesni nei neįgaliųjų sportininkų. Daugiau kaip pusė (56,6 proc.) kontrolinės grupės sportininkų pažymėjo, kad jų gyvenimas yra prasmingas, o neįgaliųjų sportininkų – tik 33,8 proc. (p<0,05). 59 proc. kontrolinės grupės sportininkų buvo patenkinti gyvenimo kokybe, o neįgaliųjų sportininkų gerokai mažiau – 36,2 proc. Tuo tarpu 56,6 proc. kontrolinės grupės sportininkų pažymėjo, kad sportas jų gyvenime yra svarbus, o neįgaliųjų sportininkų rodiklis buvo žymiai mažesnis – 33,2 proc. Tik pusė (51,6 proc.) tyrime dalyvavusių neįgaliųjų sportininkų turi nuolatinį trenerį. Absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių sportininkų (nepriklausomai nuo įgalumo) pažymėjo, kad sportas padeda jiems realizuoti save. Mūsų duomenimis, dauguma kontrolinės grupės (74,6 proc.) ir absoliuti dauguma neįgaliųjų sportininkų (92,5 proc.) pažymėjo, kad žiniasklaidoje neįgaliųjų sportas nepakankamai propaguojamas. Nepakankamas informacijos kiekis apie neįgaliųjų sportą, asmenybės, fizinių bei socialinių aplinkos veiksnių rodikliai žemesni nei kontrolinės grupės sportininkų yra esminė kliūtis neįgaliųjų savarankiškos socialinės sporto sistemos kūrimui bei integracijai į bendrąją Lietuvos sporto sistemą lygių galimybių aspektu. Full article
253 KiB  
Article
Cell proliferation and apoptosis in Wistar rat kidney after renal mass ablation and low-dose irradiation
by Marina Aunapuu, Andres Arend, Mai Ots and Mara Pilmane
Medicina 2010, 46(3), 204; https://doi.org/10.3390/medicina46030029 - 10 Mar 2010
Cited by 2 | Viewed by 699
Abstract
Cell proliferation and apoptosis in the remnant rat kidney after treatment with lowdose irradiation was investigated.
Material and methods.
In the first group (n=9), adult male Wistar rats underwent 5/6 nephrectomy (NPX); in the second group (n=9), NPX was combined with low-dose irradiation. [...] Read more.
Cell proliferation and apoptosis in the remnant rat kidney after treatment with lowdose irradiation was investigated.
Material and methods.
In the first group (n=9), adult male Wistar rats underwent 5/6 nephrectomy (NPX); in the second group (n=9), NPX was combined with low-dose irradiation. Rats without surgery and irradiation formed the control group (n=9).
Results
. Hypertension and proteinuria induced by NPX were decreased by 3-Gy irradiation. The 5/6 NPX rats showed a dramatic increase in proliferating and apoptotic cells in the glomeruli and in the distal tubules at week 2, which was significantly decreased by low-dose irradiation.
Conclusion
. The data demonstrate that low-dose irradiation is a factor slowing the process of chronic renal injury. Full article
259 KiB  
Article
Leiomyosarcoma of the inferior vena cava
by Edita Bieliūnienė, Giedrė Kavaliauskienė, Dalia Mitraitė, Eglė Jonaitienė, Algidas Basevičius, Saulius Lukoševičius, Darius Pranys, Virgilijus Krasauskas and Edita Juodžbalienė
Medicina 2010, 46(3), 200; https://doi.org/10.3390/medicina46030028 - 10 Mar 2010
Cited by 13 | Viewed by 766
Abstract
Leiomyosarcoma is a rare tumor of mesenchymal origin usually affecting the inferior vena cava. Early diagnosis is essential before surgical resection, which is the only therapeutic modality that prolongs patients’ survival. Ultrasonography, computer tomography, and magnetic resonance imaging are the main imaging modalities [...] Read more.
Leiomyosarcoma is a rare tumor of mesenchymal origin usually affecting the inferior vena cava. Early diagnosis is essential before surgical resection, which is the only therapeutic modality that prolongs patients’ survival. Ultrasonography, computer tomography, and magnetic resonance imaging are the main imaging modalities in this case. Combined with guided biopsies, they form the mainstay of reliable diagnosis. We report a case with retroperitoneal tumor arising from the middle segment of the inferior vena cava. Radiological examination revealed retroperitoneal tumor and helped to choose surgical treatment. Histopathological examination confirmed the diagnosis of leiomyosarcoma of the inferior vena cava. Full article
287 KiB  
Article
Heart transplantation in an adult patient with isolated noncompaction of the left ventricular myocardium
by Sigita Glaveckaitė, Kęstutis Ručinskas, Jelena Čelutkienė, Vytė Maneikienė, Diana Zakarkaitė, Sigita Aidietienė, Nomeda Valevičienė, Mindaugas Matačiūnas, Edvardas Žurauskas, Pranas Šerpytis and Aleksandras Laucevičius
Medicina 2010, 46(3), 193; https://doi.org/10.3390/medicina46030027 - 10 Mar 2010
Cited by 7 | Viewed by 800
Abstract
Isolated noncompaction of the ventricular myocardium is defined as a rare cardiomyopathy caused by intrauterine arrest of compaction of the myocardial fibers and meshwork, an important process in myocardial development, in absence of any coexisting congenital heart lesions. A lot of controversies exist [...] Read more.
Isolated noncompaction of the ventricular myocardium is defined as a rare cardiomyopathy caused by intrauterine arrest of compaction of the myocardial fibers and meshwork, an important process in myocardial development, in absence of any coexisting congenital heart lesions. A lot of controversies exist about diagnostic criteria, nomenclature, origin, pathogenesis, and prognosis of this disease. Here, we describe an adult patient with isolated left ventricular noncompaction who presented with worsening congestive heart failure and was successfully treated with heart transplantation. Full article
293 KiB  
Article
Delusions of persecution and poisoning in patients with schizophrenia: sociocultural and religious background
by Palmira Rudalevičienė, Virginija Adomaitienė, Thomas Stompe, Andrius Narbekovas, Kazimieras Meilius, Nijolė Raškauskienė, Jurgis Rudalevičius and Robertas Bunevičius
Medicina 2010, 46(3), 185; https://doi.org/10.3390/medicina46030026 - 10 Mar 2010
Cited by 11 | Viewed by 1136
Abstract
This article presents data on the phenomenology of delusions of persecution and poisoning in patients with schizophrenia and determines parallels between sociodemographic status and personal religiosity and this type of delusions. We have studied the content of delusions in patients with schizophrenia looking [...] Read more.
This article presents data on the phenomenology of delusions of persecution and poisoning in patients with schizophrenia and determines parallels between sociodemographic status and personal religiosity and this type of delusions. We have studied the content of delusions in patients with schizophrenia looking for persecution and poisoning themes using Fragebogen fuer psychotische Symptome (FPS). A total of 295 patients suffering from schizophrenia participated in this study; 74.7% reported delusions of persecution. The proportion of female patients (81.9%) who felt persecuted was almost one-third higher than the proportion of male patients (66.9%). The prevalence of delusions of persecution was lower in the group of persons for whom their faith was personally important (73.4%) than in the atheistic group (86.7%). Delusions of persecution and poisoning were strongly intercorrelated. Delusions of poisoning were reported by 57.8% of respondents: 54.8% by male and 60.6% by female patients. In multivariate analysis, delusions of persecution were more prevalent in women compared to men; in those with a chronic course of illness compared to those with periodic course; in those with small size of family compared to those with large family. The presence of delusions of being poisoned was related to older age of the patient, higher than secondary education, chronic course of schizophrenia, and younger parental age. Personal importance of the faith was not associated with prevalence of delusions of persecution and poisoning in patients with schizophrenia. Full article
168 KiB  
Article
Three-port retroperitoneoscopic necrosectomy in management of acute necrotic pancreatitis
by Audrius Šileikis, Virgilijus Beiša, Gintaras Simutis, Albinas Tamošiūnas and Kęstutis Strupas
Medicina 2010, 46(3), 176; https://doi.org/10.3390/medicina46030024 - 10 Mar 2010
Cited by 16 | Viewed by 830
Abstract
Introduction. Because of major morbidity and mortality after open surgery in acute necrotic pancreatitis, an interest in minimally invasive necrosectomy approaches has increased. We report the results of a recently developed minimally invasive technique that we adopted in 2007.
Material and methods.
[...] Read more.
Introduction. Because of major morbidity and mortality after open surgery in acute necrotic pancreatitis, an interest in minimally invasive necrosectomy approaches has increased. We report the results of a recently developed minimally invasive technique that we adopted in 2007.
Material and methods.
This article contains a retrospective analysis of cases and description of original retroperitoneoscopic necrosectomy technique. There were eight patients aged 25–58 years, who underwent retroperitoneoscopic pancreatic necrosectomy in the Center of Abdominal Surgery, Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, between 2007 and 2009. All patients had at least 30% pancreatic necrosis with extensive retroperitoneal fl uid collections on the left side, proved by CT scan. Operations were performed on the 21st–56th days of illness (median, 36th day).
Results
. The mean postoperative hospital stay was 49 days (range, 14–99 days). All patients survived. Two patients underwent three additional procedures; two patients, one additional procedure due to remaining infected necrosis. Three patients had no requirement for additional procedures. One patient underwent laparotomy because of bleeding.
Conclusions
. We assume that minimally invasive techniques should be considered a first-choice surgical option in patients with acute necrotic pancreatitis, whenever it is possible. Pancreatic necrosis less than 30% with large fluid collections in the left retroperitoneal space facilitates employment of three-port retroperitoneoscopic necrosectomy. Full article
206 KiB  
Review
Impact of intervention programs on nurses’ knowledge, attitudes, and willingness to take care of patients with human immunodeficiency virus/acquired immunodeficiency syndrome: a descriptive review
by Vida Mockienė, Tarja Suominen, Maritta Välimäki and Artūras Razbadauskas
Medicina 2010, 46(3), 159; https://doi.org/10.3390/medicina46030022 - 10 Mar 2010
Cited by 11 | Viewed by 909
Abstract
Objective. This paper reviews the current literature on intervention programs designed to improve nurses’ knowledge and attitudes to human immunodeficiency virus/acquired immunodeficiency syndrome and their willingness to take care of patients with human immunodeficiency virus/acquired immunodeficiency syndrome. It also explores the impact [...] Read more.
Objective. This paper reviews the current literature on intervention programs designed to improve nurses’ knowledge and attitudes to human immunodeficiency virus/acquired immunodeficiency syndrome and their willingness to take care of patients with human immunodeficiency virus/acquired immunodeficiency syndrome. It also explores the impact of these intervention programs.
Materials and methods
. The MEDLINE and Pubmed, Science Direct, Cochrane Library, EbscoHost, ERIC databases were searched for relevant English-language citations between 1997 and 2007 using the following search terms: human immunodeficiency virus/acquired immunodeficiency syndrome, nurse, intervention, teaching, education, knowledge, attitude, and willingness. Relevant articles were retrieved, reviewed, and assessed. A total of 16 articles were considered appropriate and selected for content analysis.
Results
. We identified articles that reported on intervention programs to improve nurses’ knowledge and attitudes and their willingness to take care of patients with human immunodeficiency virus/ acquired immunodeficiency syndrome. Eight of the intervention studies included lectures among their methods of educational intervention. The nurse sample sizes (n) ranged from 12 to 552. Many of the studies involved one experimental/intervention group and one control group. The intervention programs varied in terms of their methodological rigor. Almost all reported one or more statistically significant effects.
Conclusions
. The review highlights the need for well-designed, methodologically sound research on outcomes of nursing education. Future studies should examine not only the short-term effectiveness of intervention programs in terms of changing attitudes and increasing willingness to care, but also their impact in the longer term. Full article
162 KiB  
Article
Onichomikozės ir nagų žvynelinės dažnumo sąsajos
by Sandra Kavaliauskienė, Romualda Povilionytė, Jūratė Jakubovskienė, Daiva Jasaitienė, Skaidra Valiukevičienė, Renata Petrauskienė, Rūta Paulina Zarankienė, Erika Skrodenienė and Astra Vitkauskienė
Medicina 2010, 46(3), 180; https://doi.org/10.3390/medicina46030025 - 08 Mar 2010
Cited by 3 | Viewed by 1001
Abstract
Tyrimo tikslas. Nustatyti pažeistų nagų onichomikozės dažnumą sergantiesiems žvy neline ir šia liga nesergantiems tiriamiesiems.
Medžiaga ir metodai
. Į tyrimą įtraukti 559 pacientai (168 vyrai ir 391 moteris) tirti dėl nagų grybinės infekcijos, jiems atlikta mikroskopija ir pasėlis.
Rezultatai
. Žvyneline [...] Read more.
Tyrimo tikslas. Nustatyti pažeistų nagų onichomikozės dažnumą sergantiesiems žvy neline ir šia liga nesergantiems tiriamiesiems.
Medžiaga ir metodai
. Į tyrimą įtraukti 559 pacientai (168 vyrai ir 391 moteris) tirti dėl nagų grybinės infekcijos, jiems atlikta mikroskopija ir pasėlis.
Rezultatai
. Žvyneline sirgo 30/559 (5,3 proc.) tiriamųjų (9 vyrai ir 21 moteris). Onichomikozės dažnumas (pagal teigiamus pasėlio rezultatus) tarp sergančiųjų žvyneline buvo 7/30 (23,3 proc.) palyginus su 125/529 (23,6 proc.) žvyneline nesergančiais tiriamaisiais (p>0,05). Iš septynių teigiamų pasėlių penkiems (71,4 proc.) sergantiesiems žvyneline išskirti dermatofitai, po vieną atvejį – mielės arba į mieles panašūs grybai. Iš 125 teigiamų pasėlių nesergantiesiems žvyneline išskirti dermatofitai, mielės ir pelėsiai, atitinkamai – 66, 43, ir 16 atvejų. Mikroskopinio tyrimo jautrumas, lyginant su pasėliu, dermatofitams yra 87,3 proc., mielėms atitinkamai – 18,6 proc.
Išvados. Onichomikozės dažnumas ir grybo rūšių pasiskirstymas pažeistuose naguose tarp sergančiųjų žvyneline ir šia liga nesergančių tiriamųjų nesiskiria. Onichomikozė nustatyta mažiau nei trečdaliui pacientų, kurie turėjo pažeistus nagus. Pasėlio metodas yra svarbus diagnozuojant onichomikozę ir parenkant sisteminį gydymą. Full article
174 KiB  
Article
Vyresnio amžiaus pacientų pažinimo funkcijų pooperacinis sutrikimas
by Gytė Damulevičienė, Vita Lesauskaitė and Jūratė Macijauskienė
Medicina 2010, 46(3), 169; https://doi.org/10.3390/medicina46030023 - 08 Mar 2010
Cited by 15 | Viewed by 888
Abstract
Lengvi pooperaciniai pažinimo funkcijų sutrikimai gali pasireikšti bet kokio amžiaus pacientui, bet žymiai dažniau vyresnio amžiaus pacientui. Ankstyvoji pooperacinė pažinimo disfunkcija gali pasireikšti 20–90 proc. vyresnio amžiaus pacientų priklausomai nuo chirurginių procedūrų sudėtingumo, dažniausiai ši komplikacija randama po širdies ir kraujagyslių operacijų, be [...] Read more.
Lengvi pooperaciniai pažinimo funkcijų sutrikimai gali pasireikšti bet kokio amžiaus pacientui, bet žymiai dažniau vyresnio amžiaus pacientui. Ankstyvoji pooperacinė pažinimo disfunkcija gali pasireikšti 20–90 proc. vyresnio amžiaus pacientų priklausomai nuo chirurginių procedūrų sudėtingumo, dažniausiai ši komplikacija randama po širdies ir kraujagyslių operacijų, be to, yra ilgalaikės pažinimo disfunkcijos pranašas. Pooperacinis delyras pasireiškia 50 proc. pagyvenusio amžiaus pacientų, o po širdies ir kraujagyslių operacijų dar dažniau – iki 72 proc. Įrodyta, kad tiek pooperacinis delyras, kaip ir delyras, kuris pasireiškia kartu su kita liga, tiek ilgalaikė pooperacinė pažinimo disfunkcija sukelia funkcinės būklės ir pažinimo funkcijų pablogėjimą vienerių metų laikotarpiu ir yra susiję su ilgesne gydymo trukme, didesnėmis gydymo išlaidomis, pa di dėjusiu sergamumu, mirštamumu bei dažnesniu ligonių apgyvendinimu slaugos ir globos įstaigose. Pooperacinės pažinimo disfunkcijos, kaip ir delyro, patofiziologija ir priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Sie kiant išvengti pooperacinės pažinimo disfunkcijos ir delyro, prieš operaciją svarbu ištirti pažinimo funkcijas ir įvertinti delyro rizikos veiksnius: vyresnį amžių, depresiją, demenciją, Parkinsono ligą, su trikusią klausą ir regą, operacijos skubumą, anticholinerginių vaistų vartojimą ir kt. Nuodugnus geriatrinis paciento ištyrimas gali padėti nustatyti delyro rizikos veiksnius. Po operacijos pagyvenusio amžiaus pacientai turi būti aktyviai stebimi dėl galimo delyro. Labai svarbu gilinti sveikatos priežiūros darbuotojų žinias apie šias pooperacines pagyvenusio amžiaus pacientų komplikacijas. Full article
Previous Issue
Next Issue
Back to TopTop